עובד אדמתו ישבע לחם... משלי י"ב: י"א
Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto..
(Patarlės 12:11)
Po daugybės metų džiaugsmo dėl vieno greičiausių pasaulyje BVP augimo, Izraelyje kelis metus kone visose ekonomikos srityse tęsėsi ekonominis sąstingis, bet nuo 2003 m. šalis pajuto pagyvėjimą. Sunkumai visose ekonomikos šakose vėl prasidėjo 2007 m. 2006-2007 m. Izraelio bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar augo gana dideliu greičiu, 2006 m., nepaisant antrojo Libano karo, dėl kurio bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 0.7% ,BVP buvo 5.1 %. Greitas ekonominį atsigavimą ir spartų BVP augimą ir vėl skatino verslo sektorius, kuris išsiplėtė 6.4 procento, sudarydamas 20,138$ 2006 m. BVP.
2006-2007 m. Izraelis ir toliau siekė pagrindinių makroekonomikos tikslų: išlaikyti kuo mažesnę, o kartais ir neigiamą, infliaciją, nepadidinti biudžeto deficito ir mažinti viešąsias išlaidas. Kartu Izraelis ir toliau stengėsi pritraukti kuo daugiau užsienio investuotojų, išlaikyti spartų eksporto augimą ir teigiamą prekybos balansą. Tokios tendencijos buvo pirmojoje 2007 m. pusėje, spėjant, kad ir likusią metų dalį ekonmiką augs be infliacijos, biudžeto deficitas bus mažas, o ekonomika stabilizuosis visose srityse.
2008 m. pb., kuomet keli pasauliniai finansų milžinai pradėjo klupti, o pasaulio rinka atrodė esanti ant žlugimo ribos, niekas nebuvo tikras, kaip visus sunkumus ištvers gana silpna, eksportu paremta Izraelio ekonomika. Laikas bėgo, o Izraelis parodė, kad šalies ekonomika yra pajėgi ne tik pakilimo metu, bet ir ekonominio sunkmečio laikotarpiu.
Dabar, kai pasaulio ekonomika vis dar netvirtai atsigauna nuo sulėtėjimo, Izraelio ekonomika atsigavo greitai, o jos rinkos atsargos viršijo 2009 m. Vakarų išteklių biržą, o vėliau didėjo eksportas, mažėjo nedarbas ir didėjo vartojų paklausa.
Gera padėtis krizės išvakarėse
Izraelis buvo pasirengęs sunkumams, kuomet 2008 m. finansinės krizės padariniai stipriai paveikė viso pasaulio ekonomiką. Žvelgiant iš makroekonomikos perspektyvos, Izraelis buvo bene geriausioje padėtyje nuo pat valstybės įkūrimo. Drastiškų išlaidų sumažinimo ir padidintų mokesčių pagalba, biudžeto deficitas buvo griežtai kontroliuojamas, valstybės skola - sėkmingai mažinama. Į Izraelį veržėsi užsienio investuotojai ir šalis pirmą kartą istorijoje džiaugėsi teigiamu prekybos balansu.
Krizė galėjo lengvai panaikinti visus pasiekimus, tačiau Izraelis įrodė esantis pakankamai stiprus ir galintis ištverti 2008 m. finansinio nuosmūkio pasekmes.
Izraelis atsilaiko prieš nuosmūkį
Dažniausiai pateikiamos trys priežastys, paaiškinančios Izraelio stiprybę.
Pirmoji priežastis yra konservatyvus Izraelio bankininkystės sektorius. Stipri reguliuojamoji sistema ir nuosaiki bankininkystės tradicija neleido Izraelio bankams taikyti tokių rizikingų priemonių, kokios buvo taikomos JAV ir Britanijoje. Be to, pasaulio investuotojai buvo tikri dėl Izraelio bankų kapitalizacijos.
Antroji priežastis buvo darbo rinkos lankstus prisitaikymas prie naujos tikrovės. Pagrindiniai darbo rinkos atstovai, tarp jų ir Histadrut (didžiausia Izraelio darbo federacija), suprato, kad būtų išmintinga pačioje krizės pradžioje sumažinti darbo užmokesčio dydį, nors nedarbo lygis, kaip ir pasaulyje sparčiai augo.
Kai ekonomika 2009 m. pradėjo atsigauti, atlyginimo dydis ir nedarbo lygis pasiekė ankstenį lygį, net kai JAV ir Europoje darbo rinka išliko vangi.
Vis dėlto didelis vidaus suvartojimas krizės metu yra tai, kas iš tikrųjų apsaugojo Izraelį nuo ekonominių pokyčių. Kuomet atėjo krizė, Izraelis sumažino ilgalaikio vartojimo prekių išlaidas, bet paliko tokias pačias, ir net padidino, ne ilgalaikio vartojimo prekių išlaidas, siekiant sušvelninti staigų pajamų sumažėjimą. Tai yra pagrindinė sąlyga, padėjusi išlaikyti stabilų BVP ir leidusi Izraelio ekonomikai sėkmingai atsilaikyti prieš krizę. Kai pasaulis 2009 m. pradėjo atsigauti po recesijos, vidaus išlaidos ir ilgalaikio, ir ne ilgalaikio vartojimo prekėms žymiai pakilo, o tai ir toliau teigiamai veikė šalies ekonomiką. |